Sigutės Ach laisvos linijos kilometražas

Sigutę pirmąkart pamačiau viename seminare taip gluminančiai arti, kad jei būčiau norėjusi, būčiau galėjusi paliesti ranka. Tąkart ji į puodelį bėrė cukrų. Užfiksavau šį vaizdą mintyse ir susijuokiau iš pamatytos simbolikos: skraidančių avyčių, karvyčių ir švelnukų autorė stovi šalia manęs su šaukšteliu cukraus. Tąsyk neišdrįsau jos pasiprašyti pasimatyti prieš mano objektyvą. Bet po mėnesio, susitikus antrąkart, ji vos girdimai sušnabždėjo: „Labai nedrąsu, bet pabandom.“

Read More