Projektai

Apie tarnybą Lietuvai

Kai užsigeidžiau į šių metų Dainų šventę, ji jau buvo prasidėjus. Įėjimo leidimą susiveikti būtų buvę vieni juokai, bet lengviausi keliai – neįdomiausi. Užsikabinau didelį fotoaparatą ant krūtinės ir mano reitingas šoktelėjo – greit radau kolektyvą, kuris panoro nuotraukų prisiminimui. Gavau praėjimo kortelę ir simbolinę jos prasmę: „TARNYBA“. Vaikščiojau kelias dienas didžiuodamasi ir šia kortele ant kaklo ir savo profesija. Abi jos leido šventėje matyti tai, kas pašaliečių akimis nematoma. Šiame poste tuo ir dalinuosi. 

Apie Dainų šventę teko užmatyti nemažai pošlykščių, arogantiškų, skeptiškų, kandžių komentarų ir net ištisinių triedalų iš gan garsių mūsų šalies žmonių . Jiems matyt ant kaklo kabo kortelės su kitomis dedikacijomis. O man TARNYBA LIETUVAI nuo šios šventės reiškia ne vien „gauti“, bet ir „duoti“. Prisidėti prie mūsų šalies gyvumo ir identiteto stiprinimo savo darbu, talentu, tikėjimu, geru žodžiu nesvarbu kokiame pasaulio krašte būtum ir ne vien tada, kai Tau už tai sumoka...  

Ką šventėje pamačiau? Daug nuostabių žmonių apimtų euforiško bendrystės jausmo. Čia lietuvis lietuvį sveikino ir kalbino besišypsodamas tiesiog gatvėje, o viešajame transporte padėjo susiorientuoti neprašytas. Čia išsipildė ne viena svajonė pirmąkart aplankyti protėvių kraštą. Čia vėlai vakarais mokyklų koridoriais naujai susikūrusios poros vaikščiojo susikibusios už rankų. Čia savo santuokos ryšiui energijos įpūtė dešimtmečius kartu pragyvenę sutuoktiniai. Čia savo vaikais, vilkinčiais tautiniu rūbu didžiavosi tėvai, juos užauginę. Čia naktimis užsimezgė ne vienas viso gyvenimo ryšys ir draugystė.


 #dainųšventė #tarnybalietuvai #džiugūnas

Dainų šventės portretai

Šokių dienos išvakarėse šių nuostabių žmonių klausiau: KODĖL JIE ŠOKA DAINŲ ŠVENTĖJE ir KODĖL JIEMS TAI SVARBU. Keli klausimai įsisiūbavo į pokalbius iki aušros. O sumigus, po kelių valandų, mus šokių dienai prikėlė Generolo Žemaičio karo akademijos kareiviai giedantys Lietuvos himną. Spragtelėjome kelis kartus fotoaparatu ir iškeliavome kurti Saulės rato ritmų. 
Kviečiu paskaityti apie ką mes kalbėjome. 

O taip pat ačiū visiems šiems jauniems žmonėms pasidalinusiais savo išoriniu ir vidiniu atvaizdu:

#simtmeciodainusvente #lietuviai #dzigunas #dainusvente #signato#generolojonozemaicioakademija #laimafoto

Parodos "Galiu daugiau nei Tu manai" įspūdžiai, padėkos, akimirkos

Kai autorė parodos išvakarėse užsitaiso gumbą ant kaktos; kai nuotraukos, kabintos pusę nakties ant sienų ima nuo jų bėgioti likus pusvalandžiui iki parodos atidarymo – atrodo viskas. Šakės. Feilinam!!! Bet bim bam išmuša parodos atidarymo minutė ir viskas stojasi į savo vietas pagal geriausią scenarijų. Atvyksta mūsų nuotraukų herojai. Pamatę save toookio dydžio nuotraukose iš nuostabos šūkčioja, ploja rankomis, aikčioja, kaifuoja. Susirenka pulkas žiūrovų, kurie mus laikina ne Feisbukėj, o čia ir dabar. Skeliam su Marta Bielskytė ir Neringa Šalugienė kalbą, dėl kurios visos labai jaudinomės ir VOLA – paroda atidaryta! Įrodėme sau, kad galime.

Parodos metu priėję žiūrovai man sako:
-Bet tai čia taip pozityvu! Taip šviesu! Taip spalvota!
-Būtent! O ar turėjo būti kitaip? Klausiu jų atgal.
- Na bet mes galvojome, kad nors kiek depresyviau bus, jau ir nusiteikėme, pasiruošėme moraliai. Juk paroda apie Žmonės su Dauno sindromu. O tai – ką matome ant sienų – jie šoka, užsiima gimnastika, skaito, plaukioja ir dar taip spalvotai gražiai. Ar tikrai tiek vaikai tiek ir taip gali? Ar tikrai jie su Dauno sindromu? Klausia manęs žmonės neturėję gyvenime galimybės pažinti šį sindromą turinčių žmonių.
- O Jums atrodo, kad čia fotomontažas? :)))))
Ir su šiuo klausimu mano veidą nuplieskia plati šypsena. Suprantu, kad tikslas „GALIU DAUGIAU NEI TU MANAI“, į kurį ėjome su visa parodos komanda, pasiektas! Taip šie vaikai iš ties gali! Daugiau, negu atrodo.

Šiuo postu nuoširdžiai noriu padėkoti Neringa Šalugienė, kuri šiais metais patikėjo man tokią svarbią švietėjišką misiją, Marta Bielskytė, kuri atvėrė man naujus pažinimo horizontus ir viską organizavo taip, tarsi būčiau pasaulinio lygio žvaigždė. Bet šiame projekte žvaigždė esu ne aš. Mūsų TIKROSIOS ŽVAIGŽDĖS yra mūsų parodos NUOTRAUKŲ HEROJAI. Jų GLOBĖJAI. Ir taip pat visi SOCIALINIAI DARBUOTOJAI, TRENERIAI, MOKYTOJAI. Pastaruosius stebėjau dirbant ir mačiau virš jų galvų šviečiančias aureoles. Tikrai.

Noriu padėkoti mūsų rėmėjams: Compensa koncertų salė kuri mums davė tokią šviesią pozityvią erdvę, mus vaišino ir žiūrėjo į mūsų užgaidas kantriai ir geranoriškai. Noriu padėkoti reklamos gamybos kompanijai Parazitas.lt – kurie spaudė mūsų fotografijas maksimaliais kiekiais ir kokybiškai. Jūs Rėmėjai iš didžiosios raidės. Be limitų. Be pasimaivymų.

Ir pagaliau AČIŪ mūsų žiūrovams, kurie atėjo vedami smalsumo, noro pažinti, kurie buvo su mumis ir mus laikino gyvai!

Ir tikriausia, Marta Bileskytė, labiausiai mudvi dėkojame savo mylimiesiems, savo šeimoms, mūsų draugams. Be Jūsų palaikymo ir meilės mudvi nebūtume tokios kietos. Marta, ar ne?:)

Nuoširdus ačiū Jums visiems!

#galiudaugiauneitumanai
#meilėchromosomųneskaičiuoja

Straipsnis apie parodą  "Lietuvos ryte": "Meilė chromosomų neskaičiuoja"