Apie tarnybą Lietuvai

Kai užsigeidžiau į šių metų Dainų šventę, ji jau buvo prasidėjus. Įėjimo leidimą susiveikti būtų buvę vieni juokai, bet lengviausi keliai – neįdomiausi. Užsikabinau didelį fotoaparatą ant krūtinės ir mano reitingas šoktelėjo – greit radau kolektyvą, kuris panoro nuotraukų prisiminimui. Gavau praėjimo kortelę ir simbolinę jos prasmę: „TARNYBA“. Vaikščiojau kelias dienas didžiuodamasi ir šia kortele ant kaklo ir savo profesija. Abi jos leido šventėje matyti tai, kas pašaliečių akimis nematoma. Šiame poste tuo ir dalinuosi. 

Apie Dainų šventę teko užmatyti nemažai pošlykščių, arogantiškų, skeptiškų, kandžių komentarų ir net ištisinių triedalų iš gan garsių mūsų šalies žmonių . Jiems matyt ant kaklo kabo kortelės su kitomis dedikacijomis. O man TARNYBA LIETUVAI nuo šios šventės reiškia ne vien „gauti“, bet ir „duoti“. Prisidėti prie mūsų šalies gyvumo ir identiteto stiprinimo savo darbu, talentu, tikėjimu, geru žodžiu nesvarbu kokiame pasaulio krašte būtum ir ne vien tada, kai Tau už tai sumoka...  

Ką šventėje pamačiau? Daug nuostabių žmonių apimtų euforiško bendrystės jausmo. Čia lietuvis lietuvį sveikino ir kalbino besišypsodamas tiesiog gatvėje, o viešajame transporte padėjo susiorientuoti neprašytas. Čia išsipildė ne viena svajonė pirmąkart aplankyti protėvių kraštą. Čia vėlai vakarais mokyklų koridoriais naujai susikūrusios poros vaikščiojo susikibusios už rankų. Čia savo santuokos ryšiui energijos įpūtė dešimtmečius kartu pragyvenę sutuoktiniai. Čia savo vaikais, vilkinčiais tautiniu rūbu didžiavosi tėvai, juos užauginę. Čia naktimis užsimezgė ne vienas viso gyvenimo ryšys ir draugystė.


 #dainųšventė #tarnybalietuvai #džiugūnas