Kristina & Valdas

Yra tokių gerų gerų žmonių, šalia kurių būdama jaučiu, kaip pamažu pati tuo jausmu užsipildau. Yra tokių žmonių, kurių skleidžiama šiluma taip greit mane prijaukina, kad atrodo, ne ką tik būtume vienas kitą sutikę, bet niekad ir nebuvę išsiskyrę.

Vestuvių dieną Kristiną ir Valdą sunku buvo pagauti keliems portretams dviese. Jaudulio pilnos mamos, lengvai pametusios galvas tetos, pusbroliai ir pusseserės, pulkas draugų nuolat zujo aplink. Panašu, kad jie ir gi nuolat šildosi šios poros gerumo ir šilumos spinduliuose :)

Krikštynos 2018

Yra du dalykai, kurie šiais metais fotografuojant krikštynas nutiko per daug dažnai, kad tikėčiau atsitiktinumu:

1. Atidarius krikšto laukiančios šeimos duris dažniausiai negaliu suskaičiuoti kiek tie namai talpina dideliu galvų ir mažų galvelių. Pabėgti jau būna per vėlu, tenka fotografuoti.

2. Kad ir kaip rimtai mano herojai būna nusiteikę, viskas rezultate gaunasi ne visai rimtai. Atiduodant fotografijas vis nepatogu būna, bandau teisintis, kad gal reikėjo kažkaip rimčiau... o nuotraukų herojai vis kartoja, kad jiems patinka.

Tad jei jau yra kam patinka, lieku ties masinių šeimų nerimto fotografavimo žanru.

🤩😍🤩

Rita ir Vytas

Tarp tų, kurie man patinka ir kuriais aš grožiuosi, negaliu rasti vienos sąsajos, jie visi tokie įdomūs ir tokie skirtingi. Bet tarp tų, kuriuos myliu, galiu: jie visi mane prajuokina 🙂 
Rita ir Vytas savo šventės dieną tiek juokėsi ir mane juokino, kad atrodė, kartais užmirštu fotoaparatu spragtelti. Kai pasiūlydavau jiems „Gal surimtėjam?“ Jie man kikendami atsakydavo „Tai kad nesigauna!!!” 😍😍😍