vytautė jogailė ir tėveliai

 

Atvažiuok į Druskininkus! Mes ten atostogausim. Bus gegužis, viskas žydės. Gegužis. Važiuoju. Sniegą ant langų drebia. Šalta. Bet vos tik praveriu viešbučio kambario duris, už kurių atostogauja Vytautė Jogailė ir tėveliai – šalčio kaip nebūta.
-Tėti, tėti, tėti – lipdamos viena per kitą ir ant tėčio spygauja mergaitės. Spygavo jos ne 5 minutes. Oi ne penkias... Visą ilga dieną nepaleisdamos tėčio iš matymo lauko jos tikrų tikriausiai su dideliu džiaugsmu duetu spiegė „TĖĖĖTIII“.
-Donata, klausiu mamos,- iš kur čia taip Jūsų šeimoje?
-Laima, iš meilės visa tai!
Dienos pabaigoje, tėtis guli lovoje, o mes su Vytaute, Jogaile ir mama šokinėjam ant tos pačios lovos ir jau visos choru klykiame „-Tėti Tėti Tėtiiiiii!!!!!“.
Tėtis giliai atsidūsta:
-Viskas, nebegaliu, man tiek meilės per daug!  Tada mes jam uždengiam burną ir nosį, kad taip daugiau nekalbėtų ir klykiam toliau.
Paliekant jų kambarį manęs viešbučio poilsiautojai mandagiai klausia „ Iki kada Jūsų atostogos?“