mėta kipras simas ir tėveliai

 

Sėdi Mėta prie laukujų durų ryte patempusi lūpą. Dar sekundė ir užgros dūdų orkestru. Klausiu jos kas atsitiko? Kūkčiodama ji atsako „Tėtis išėjo į darbą, o aš nespėjau jo apkabinti ir pabučiuoti.“ Visgi tėtis grįžta bučkiui, nes  kasdienybės rock‘n‘roll‘e kažkur pradingo batai, o be jų į darbą nekažkaip. Tėtis Gintas stipriai stipriai apkabina Mėtą, po penkis kartus Simą, Kiprą, prabėgom pakšteli į žandą mamai ir atsidūsta: „Nenoriu šiandien į darbą! Noriu būti su Jumis!”. Mes prižadame atvažiuoti pasiimti jį iš darbo anksčiau, nes apie piet jau būsime jo kaip reikiant pasiilgę. Kaip mums sekėsi toliau, žiūrėkite patys.
Na o dienai baigiantis, vaikų kambaryje, laukiant paskutinių kadrų, Kipras sako: "Tu Laima jau važiuok... čia pas mus viskas tęsis dar ilgai. Dar koks keturiasdešimt du apsikabinimai ir dvidešimt du labanakt. Ir taip kokius keturis sykius, o paskui - vėl iš naujo".
Važiuoju namo ir galvoje kelių mažų žodelių lygtis sukasi: (TĖVŲ) PRIORITETAS=INVOLVED+INLOVE.