saulė, rytas, ugnius & tėveliai

 

Esame Dievulio namuose prieš altorių šešiese. Kunigėlis, sako iškilmingą santuokos įžadų atnaujinimo pamokslą. Ugnius krapšto nuo naujų batų padų kainas. Rytas įkišęs ranką į burną skaičiuoja nespėjusius iškristi dantis. Saulė, išsivadavusi iš mamos glėbio, atbėga į mane tupinčią, ir iš visų jėgų taip stipriai apkabina, kad abi krentame ir voliojamės ant grindų garsiai žviegdamos. Kunigėlis tuo tarp klausia tėvų: “Už ką norėtumėte po 10 metų padėkoti Dievuliui?“. Tiedu nemirktelėję abu vienu balsu atsako „UŽ VAIKUS!”. Tada kunigėlis klausia Saulės “O Tu, mažoji, už ką padėkosi Dievui?“ „UŽ PAPŪGĄ!” nemirktelėjusi atsako Saulė.
Ačiū Jurgitai ir Tomui, kurie pasikvietė įamžinti mane ne savo šventę, o pasiruošimą jai. Nes juk tikros nuotraukos nutinka dar iki tol, kol pradedame švęsti. Tobulesnio santuokos dešimtmečio minėjimo nesugalvosi!