darius domas ir tėveliai

 

Vaikystė tai:
kai nematomu tampi vos tik ranka uždengi akis. 
kai rimčiausi dalykai vyksta po stalu.
kai niekaip nesupranti skirtumo tarp pėdkelnių išvirkščios ir „kaip turi būti“ pusių.
pirmosios parašytos raidės.
kai baubi užsidaręs kambary ir tikrai žinai, kad kažkas ateis tavęs paguosti ir nuraminti.
kai tik mama gali pasiekti saldainius aukščiausioje sekcijos lentynoje.
kelio ruožas nuvažiuotas dviračiu savarankiškai dviem ratas. 
kai drakonai ant sienų yra tikri.
kai svarbiausia yra šiandien, nes vakar jau buvo, o rytoj dar neatėjo.